Kas dvidešimt trisdešimt metų tenka perkelti bibliotekas. Kažin, ar nervai atlaikytų dar kartą, jei tektų jėzuitų knygomis rūpintis senatvei artėjant.

Pirmasis kraustymasis – 1966 metų vasarą ir rudenį. JAV Naujosios Anglijos provincijos teologijos fakultetas buvo perkeliamas iš Bostonui tolimo priemiesčio Westono į visai netoli centro, Cambridge mieste į Episkopalų teologijos seminariją. Kaip tik pasitaikė, kad vietoje tegyvenau vienas teologijos studentas, užsiėmęs chemijos laboratorijoje magistro laipsniui. Dekanas prašė organizuoti darbininkų talką. Tai reiškia, iš praktikos, mokslų ir atostogų palaipsniui rudens semestrui grįžtančius teologijos studentus. Weston College of the Holy Spirit teologijos knygos bus sujungiamos su Episcopal Theological School biblioteka, ir patys studentai su profesūra iš milžiniškos seminarijos kelsis į gyvenimiškesnius namelius ir bendruomenes kaip tik mokslui tinkamama mieste, visai netoli garsaus Harvardo universiteto. Turėjome tokius medinius lovius, į kuriuos knygos sudėtos iš eilės kaip lentynose, neatsimenu, kaip jas krovėme. Žinoma, jų nedaug, gal tik keliasdešimt tūkstančių, nes pačių jėzuitų studentų pas mus ketverių metų kursuose buvo vos šimtas. O pačių knygų, kurių naujų bendrų lentynose ieškojome? Labiausiai atsimenu, knygų apie Sutvirtinimo sakramentą kaip tik tada, kada vyko Vatikano II suvažiavimas ir visas Bažnyčios atsinaujinimas, nes tokių katalikiškų studijų nebūta.

Antrasis kraustymasis truko daug ilgiau ir vyko iki 1990 metų. Lietuvos jėzuitų dalelė, kiek padidėjusi užsieniuose, savo „viceprovincijos“ židinį turėjo Čikagoje, JAV. Čia ir atsirasdavo knygos, vis gaunamos naujos, pvz., per mėnraščio Laiškai lietuviams redakciją, kai knygas aptardavo savo puslapiuose, arba studijas baigiančiųjų knygos, jau nebedirbančių rinkiniai ir kiti šaltiniai, o labiausiai kun. Boreišio knygos. Šis Detroito vienos lietuvių parapijos klebonas buvo knygų mylėtojas, kas kartą nuvykęs miestan, grįždaves su knygom, sudėjęs pasakišką rinkinį, kartais ir su autorių parašais, išskirtines laidas ir pan. Tos knygos buvo visoj eilėj kambarių Čikagos lietuvių jėzuitų namuose. Kai prireikė vietos, buvo atrenkamos, atskirtos sudedamos į dėžes po 30-40 kg su mintimi, kad vieną dieną, kai Lietuva bus laisva, galėsime siųsti jėzuitų veiklą pastiprinti ir mokslinę dalį paįvairinti šiuolaikiniais leidiniais įvairiomis kalbomis. Tai galėjo būti apie 40.000 tomų, įskaitant ir periodinių leidinių tomus. Visų skaičių neatsimenu, bet kai jau galėjome siųsti pirmąją siuntą į Vilnių, koridoriuje buvo 160 dėžių, kurias tas pats asmuo sunešė į prie vartų prie Jaunimo centro pastatytą talpintuvą. Tai nebuvo viskas, nes per 30 laisvės metų kartu su kitais dalykais keliaudavo ir iki šiandien kiek atplaukia naujos knygos, leidiniai, kartais dar užtiktos senos ir reikšmingos.

Trečiasis kraustymasis vyksta maždaug šiuo metu. Nuo čikagiškių knygų atvykimo lentynose atsirado ir Lietuvoje gyvenusių jėzuitų rinkiniai, įskaitant daugybę (tikrai virš 3000) rankraštinių knygų, kurias su savimi kilnojo ir turėjo provincijos nariai. Ir tai vis pasipildė. Dalis iš Čikagos atgabentų ir kitaip gautų, surinktų, paskirstytos po kelis jėzuitų namus – Šiaulius, Kauną, Vilnių, šiek tiek Vilniuje Šv. Jonų ir Šv. Kazimiero bažnyčiose, trijų mokyklų bibliotekose, nedaug į Rygos namus. Didesnė dalis – Vilniaus jėzuitų namų ketvirtame ir penktame aukšte. T. Anicetas Tamošaitis ir Čikagoje, ir Vilniuje ar Kaune sukatalaguodavo, tvarkydavo. Vis reikėdavo naujai išmokti, kur koks skyrius, ypač jėzuitiškos knygos, sekti naujai atvykstančius rinkinius apie istoriją, dvasingumą, dėsnius.Pagaliau, nutarta statyti biblioteką Vilniuje už Šv. Kazimiero bažnyčios, pagrindinio pastato kiemelyje prie Šv. Kazimiero gatvės. Kas ir įvyko, moksleiviams ir mokytojams atidengta 2020 metais, o miesto ir platesnei visuomenei 2021 06 24-26. Kuri dalis tų 48.000 knygų yra bibliotekoje, gali dar būti neaišku, nes biblioteka jungtine – ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos, ir Lietuvos jėzuitų. Dar bus papildų iš Vidurio Europos jėzuitų rinkinio Šveicarijoje. Ir vėl reikia iš naujo mokytis, kur kokios knygos, kokios kuriame skyriuje nukeliavusios ir kataloguotos.

Žinoma, kitų bibliotekos kraustymųsi nebus ateityje, nes viskas bus kompiuteriais arba čipsais. Mažyčiame telefonėlyje bus visos knygos ir visi šaltiniai, gal ir skaitmeninė dalelytė įkišta už odos, kad nereikėtų po katalogus ar lentynas medžiagos ieškoti, o iš karto būtų prieinama žmogaus savišvietos ląstelėms ir perduodamos į kalbai reikalingas kūno dalis tiesioginiams pranešimams, pamokslams, straipsniams. Erdvės bangomis žinios perduodamos iš žmogaus žmogui, iš asmens visai parapijai, klasei, draugijai be klaidų ir apsčiai žmogaus troškimą žinoti, mokėti, džiaugtis, dalytis, švęsti ir mąstyti. Kaip maldas bus galima tiksliau užstatyti pagal dvasingumo bangas, taip ir kiti duomenys sklandžiai pasieks savo taikinį švietimo, ugdymo ir kūrybos plotmėje. – Taigi, šiandien galime džiaugtis fizinėmis knygomis ir leidiniais, kol dar ši kultūros dalis žmonijos daliai naudingai svarbi.